Koks turi būti geras gydytojas?

Štai tokie jauni, protingi ir gabūs žmonės mane žavi. Iš jų daug ko galima pasimokyti. Tiek noro siekti žinių ir tobulėti, tiek patriotiškumo. Pasirodo, net ir mūsų šalelėje galima daug pasiekti turint košės galvoje ir užsispyrimo. Nebūtina keliauti laimės ieškoti svetur. Gaila, kad tokių gydytojų yra vienetai. Ir ne visi jie atranda noro ar galimybių parodyti, ką iš tikrųjų sugeba.

Kita vertus, galbūt ne visada reikia būti gerai žinomu ir daugybę laipsnių apsigynusiu gydytoju, kad gerai atliktum savo darbą. Kartais eilinis gydytojas dirba daug geriau ir pacientų yra labiau mylimas ir vertinamas nei koks profesorius…

O kaip jums atrodo, koks turėtų būti odontologas, kuriam su mielu noru patikėtumėte savo dantis?

I’m awesome :)

Štai ir ilgai laukta ir išsvajota sesijos pabaiga!  Sesijos vidurkis – 9.33, I’m awesome

Kai geriau pagalvoju, tai nebuvo ji tokia jau baisi, kokios tikėjausi. Nors, kita vertus, kai praeina, visi išbandymai nebeatrodo baisūs Taip ir ankstesniuose kursuose būdavo. Kol mokaisi, kali per naktį prieš egzaminą, atrodo, kad dar nė vienas egzaminas iki tol nebuvo toks sunkus, bet kai praeina – prisimeni tik tai, kas buvo gerai ir kas buvo įdomu

Anyway, viskas gerai, kas gerai baigiasi. Dabar jau galima tą didžiulę krūvą konspektų iki pavasario pamiršti

The experience of studying medicine

Dar viena citata iš mano mėgstamo serialo:

“We go into medicine because we want to save lives. We go into medicine because we want to do good. We go into medicine for the rush… for the high… for the ride. But, what we remember at the end of most days are the losses. What we lay awake at night replaying is the pain we caused or failed to cure. The lives we ruined or failed to save. So the experience of practicing medicine rarely resembles the goal. The experience too often is backwards and upside down” – Grey’s Anatomy

ir tai yra visiška tiesa… Iš patirties galiu pridurti, kad stodami į mediciną (odontologiją aš irgi medicinai priskiriu )  visi buvome idealistai. Norėjome ir tikėjome, kad visus pagydysim, visiems pagelbėsim, žodžiu, padarysim pasaulį sveikesnį…

Deja, studijos privertė nusileisti ant žemės. Per tuos keturis metus iš idealistų virtome realistais ir šiek tiek cinikais. Ne viskas taip lengva ir paprasta kaip iš šalies atrodo. Kaip man kažkas kažkada sakė: “…ką čia reiškia dantukus pagręžioti ir plombos paskui uždėti…”. Stodama ir aš taip galvojau, kad čia viskas gana paprasta ir nesudėtinga. Viskas taip ir yra, kol nepradedi gilintis.  O kai pradedi gilintis… tada jau ir pabaigos nesimato O išmanyti tai, ką darai ne tik norisi, bet ir reikia. Kartais, dirbant su pacientu, rodos stengiesi, įdedi visas įmanomas pastangas, nori kuo geriau padaryt ir žmogui padėt, o suveikia kiaulystės dėsnis…

Bet nuo to tik įdomiau tampa mokytis. Ir mokomės… tiek iš savo klaidų, tiek iš kolegų… Be to, jei viskas būtų savaime aišku ir nuspėjama, būtų tiesiog nebeįdomu ir per daug paprasta ir studijuoti, ir dirbti, ir gyventi

Pirmiausia – nepakenk…

Vis dažniau tenka susidurti su pacientais, kuriuos jų odontologai atsiunčia į klinikas „specialisto konsultacijai“. O dažniausiai tikroji priežastis, jog tie odontologai taip pasidarbuoja, kad paskui nebežino, ko imtis, kad klaidas ištaisytų. Tada ir siunčia pacientą kitiems, kad pagelbėtų. Pacientui – stresas, skausmas ir papildomos išlaidos. Jie ateina nusivylę ir nepatenkinti visais pasaulio gydytojais, reiškia savo norus, reikalavimus ir priekaištus. Gydytojui, pas kurį toks pacientas atsiunčiamas, irgi menkas džiaugsmas. Kitų klaidas taisyti yra daug sunkiau ir užima nemažai laiko, o darbas ne visada yra įvertinamas. Kartais stebint tokius dalykus iš šalies (dar ne kaip gydytojui, o kaip studentui) norisi pasakyti „ Mieli kolegos, darykite tik tai, ką mokate ir žinote kaip daryti. Jei nežinai – geriau ir nepradėk darbo, iš karto siųsk tam, kuris žino. Taip tikrai bus geriau nei pabandyti, o jei neišeis, tada jau kitiems siųsti.“ Kaip gerai būtų, jei visi vadovautųsi taisykle : ką darai – daryk gerai, o jei nežinai kaip daryti – geriau visai nedaryk. Juk ir Hipokrato priesaikoje yra sakoma – primum non nocere (pirmiausia – nepakenk).

Gydymo metodas

Šiandien iš kolegės išgirdau labai taiklią mintį:

“Gerai fiksuotam pacientui nuskausminimas nereikalingas!”

Tikra teisybė…  tik, mūsų esamų ir būsimų pacientų džiaugsmui, mes tokių drastiškų gydymo metodų nenaudojam 

Ką dantistai dirba visą dieną

Daugelis žmonių, kuriems neteko susidurti su odontologija rimčiau, galvoja, kad šita specialybė yra labai paprasta. Juk ką čia reiškia – pagręžei, pakrapštei dantuką ir uždėjai plombos. Visas mūsų darbas ne vien tik skylučių gręžiojimas. Odontologija turi gana daug sričių, kurias reikia būsimam dantų krapštukui išmanyti:

• Kariesologija – čia gydomi nedaug sugedę dantukai, kuriems tereikia šiek tiek pagręžti ir užplombuoti “skylutę”

• Endodontologija – tai ištisas mokslas apie dantų nervus (pulpą), dantų šaknų kanalus ir tai, kaip tuos nervus iš kanalų ištraukti, kaip kanalus gerai išvalyti ir užplombuoti.

• Periodontologija – tai dantį supančių audinių (dantenų, periodonto raiščio, žandikaulio kaulo) gydymas

• Protezavimas arba ortopedinė odontologija – tai danties audinių atkūrimas naudojant metalą, porcelianą ar plastmasę , kai dantis dėl įgimtų ar įgytų dantų ligų suyra ir jo negalima atstatyti plombuojant.

• Chirurginė odontologija –  ją sudaro dantų rovimas, kuris ne visada būna paprastas, nes dantukai kartais išdygsta kreivai, arba visai neišdygsta ir lieka kaule. Tokius dantis ir šalina burnos chirurgai.

• Vaikų odontologija – čia didelis dėmesys skiriamas dantų karieso profilaktikai, dantukų priežiūros mokymui, taip pat gydomi vaikų pieniniai dantukai.

• Ortodontija – netaisyklingo sąkandžio, kreivų dantų tiesinimas plokštelėmis ir breketais

• Estetinė odontologija –  plombuojant yra suteikiama dantims patraukli išvaizda, galima ištaisyti susigrūdusius dantis, panaikinti per didelius tarpdančius, pakeisti dantų dydį, formą ir spalvą. Dažniausiai estetinis plombavimas atliekamas priekiniuose dantyse, kai pacientas nori gražios šypsenos.

• Implantologija – netekus danties į jo vietą įsukamas titaninis sraigtas, o ant jo padaromas vainikėlis (naujas dantukas).

Būsimasis gydytojas odontologas turi išmanyti visas šias sritis. Tam mes ir skiriame visus penkis savo studijų metus. Kiekvienos srities mes “paragaujame” bent šiek tiek.  O po studijų mokymasis ir tobulėjimas tęsiasi toliau. Juk tobulumui ribų nėra, o geras gydytojas turi išmanyti tai, ką daro 

Kaip mes tampame gydytojais

Tik pradėjus studijuoti net neįsivaizdavau, kaipgi iš tikrųjų tie būsimi dantistai ruošiami… Viskas prasidėjo nuo pačių pagrindų. Pirmame kurse teko paragauti ir filosofijos, ir chemijos, ir fizikos, ir išmokti apie visus procesus vykstančius žmogaus organizme.Aišku, kokie gi gydytojai be anatomijos. Tai buvo ne tik įdomiausias dalykas man, bet ir didžiausias iššūkis. Pirmiausia dėl to, kad reikėjo pažinti ir išmokti lotyniškai pavadinti kiekvieną žmogaus kauliuką, raumenuką ar organą. Bet ir dėl to, KAIP vyko tas mokymasis. O mokėmės ant žmonių, kurie savo kūnus po mirties paaukojo mokslo labui. Pradžioje buvo labai sunku prisiversti prisiliesti prie to žmogaus. Juk jis kažkada buvo kažkieno senelis, teta ar geriausias draugas… Teko susitaikyti su ta mintimi, kad tai tik mokymo priemonė ir visus sentimentus padėti į šalį. Ko gero visą gyvenimą prisiminsiu ir dar savo anūkams pasakosiu kaip laikiau rankoje kažkieno smegenis, širdį ar kepenis…

Antrame kurse jau pradėjome susidurti ir su dantimis. Žinoma niekas mūsų iš karto prie pacientų neleido. Mokėmės gręžti ir plombuoti ant plastmasinių arba išrautų tikrų dantų. Dar ir dabar, jau dirbdama su tikrais pacientais pagalvoju – kaip gerai buvo tada, kai galėjai pasidėti dantį ant stalo, viską matyti, apžiūrėti iš visų pusių, laikyti jį taip, kaip tau patogu.

O būdami trečiakursiai, viską išmokę ant plastmasinių dantų, ėmėmės jau rimto darbo, su TIKRAIS pacientais   Pirmoji  mūsų, kaip dantų gydytojų užduotis buvo nuvalyti nuo dantų akmenis. Oi kaio tada drebėjo rankos, kojos, pylė prakaitas ir balsas drebėjo…   Dabar jau linksmai pasijuokiame su kolegomis tai prisiminę, bet tada tai buvo tikras iššūkis.

Aišku ir dabar kiekviena diena pilna naujų iššūkių, nes viską, ką išmokome teoriškai, dabar tenka taikyti praktikoje. Šiemet mes jau ne tik plombuojame skylutes, bet ir mokomės protezuoti, gydyti dantų šankų kanalus (liaudiškai – traukti dantų nervus), ir netgi rauti dantis. Gerai, kai pacientas pasitaiko geranoriškas, suprantantis, kad mes dar tik mokomės ir nebijantis baltų chalatų. Bet būna ir labai įnoringų, geriau žinančių, ką ir kaip jiems reikia gydyti, kiek vaistų suleisti ir t.t. Čia dar viena sritis kurioje kiekvieną dieną mokomės ir tobulėjame

Taigi toks tas dantų krapštukų mokymosi procesas – ilgas, sudėtingas, kasdien vis su naujais išbandymais, bet labai įdomus