• dantų pastos su fluoru padeda dantis apsaugoti nuo karieso. Fluoro kiekis pastose žymimas procentais arba ppm vienetais (parts per million – fluoro dalelių kiekis milijone pastos dalelių). Vaikams rekomenduojamos pastos, turinčios 250 – 500 ppm, paaugliams 1000 – 1100ppm, o jei kariesas yra labai aktyvus rekomenduojama pasta, turinti 1450 ppm fluoro.
• antibakterinių ir mažinančių apnašų susidarymą pastų sudėtyje turėtų būti chlorheksidino, triklosano,  fermentų, tirpiųjų fosfatų.
• akmenų susidarymą mažina cinko chloridas, cinko nitratas, cinko laktatas, triklosanas.
• uždegimą ir skausmą malšina pastų sudėtyje esantys augaliniai ekstraktai ir esensiniai aliejai (ramunėlių, medetkų, šalavijo, ežiuolės, ginkmedžio), vitaminai E, A, C, alantoinas
• dantų jautrumą mažina kalio chloridas, stroncio chloridas, kalio pirofosfatas, fluoridai.
• taip pat reikėtų atsiminti, kad balinamosios dantų pastos naikina tik išorines dėmes, atsiradusias nuo tabako, kavos, arbatos, maisto pigmentų, tačiau nepašalina dantų stuktūroje esančių ar įsiskverbusių į danties paviršinį sluoksnį dėmių.

Taigi, kiekvienas turėtų pasirinkti jam labiausiai tinkančią dantų pastą, o jei to padaryti nepavyksta, visuomet galima pasitarti su savo gydytoju odontologu

Dažnas iš mūsų bent kartą per savaitę geriame kokias nors tabletes – vitaminus, maisto papildus ar vaistus nuo įvairiausių ligų. Tačiau ne visi žino kaip teisingai tuos vaistus reikia gerti. Pabandysiu paminėti kelias, mano nuomone svarbiausias, „taisykles“, kaip ir su kuo vartoti ar nevartoti vaistų. Taigi:

• Jei vaistas yra gaminamas kapsulių pavidalu, jų išardyti negalima, jas reikia praryti iš karto.
• Jokiu būdu negalima duodant vaistų vaikui užspausti jam nosies, nes jis gali paspringti.
• Vaistus privalu užsigerti, negalima tiesiog „sausai“ nuryti, nes vaistas gali užstrigti stemplėje ir nudeginti jos gleivinę. Geriausia užsigerti virintu vandeniu.
• Geležies preparatų nepatartina užsigerti stipria arbata ar kava, nes jose esantis kofeinas sutrikdo geležies pasisavinimą.
• Antibiotikų negalima užsigerti pieno produktais – susidaro cheminiai junginiai silpninantys antibiotikų poveikį.
• Greipruktų sultyse yra fermentų, kurie labai padidina antialerginių ir širdies ligas gydančių vaistų koncentraciją kraujyje, todėl greiprutų sultimis vaistų geriau neužsigerti. Tam tinka obuolių, vyšnių ar juodųjų serbentų sultys – jose esanti askorbo rūgštis ypač padeda pasisavinti geležies preparatus.
•  Labai svarbu išsiaiškinti, ar vaistas vartojamas prieš ar po valgio, nes maistas gali greitinti arba lėtinti vaistų poveikį

Ir svarbiausia – prieš vartojimą būtinai pasitarkite su savo gydytoju!

Kas yra silantai? Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Verta žinoti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys.
Ar silantai visiškai apsaugo nuo ėduonies? Nors dantų ėduonies profilaktika gali būti vykdoma įvairiomis priemonėmis, tačiau įrodymais pagrįsti medicinos duomenys patvirtina silantavimo efektyvumą. Specialistai teigia, kad laiku padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80–90 procentų.

Kokio amžiaus vaikų dantukai gali būti dengiami silantu? 6 – 14 metų.  Efektyviausia ir rekomenduojama vos išdygus pirmiems nuolatiniams krūminiams dantims. Delsti negalima, nes vėliau padengimas silantais neduos norimo efekto.

Ar dengimas silantais skausmingas? Ne. Tai neskausminga keliolika minučių trunkanti procedūra. Dantuko gręžti nereikia. Danties paviršius nuvalomas, apdorojamas specialiais skysčiais ir padengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą, silantas šiuo metu dažniausiai yra sukietinamas, panaudojant specialią šviesą.

Kodėl vienų vaikų dantis ėduonis puola dažniau nei kitų? Dantų ėduonies atsiradimą lemia daugelis priežasčių: burnos higiena, sumažėjęs dantų atsparumas, dantų apnašos, paveldimumas. Įtakos turi ir mitybos įpročiai: neracionali mityba, didelis angliavandenių kiekis maiste, netinkamas mitybos režimas, mažas fluoro kiekis geriamajame vandenyje ir kt.

Ką daryti jeigu iškrito silantas? Padengtų silantais dantų kontrolė atliekama po 3 mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūra kartojama.

Padengus dantukus silantais, rečiau reikės valytis dantukus? Klaidinga manyti, kad, padengus dantis silantais, galima nelabai kruopščiai valyti dantis, netinkamai maitintis,  reguliariai nebetikrinti burnos pas odontologą. Tokiu atveju burnos bakterijos ir rūgštys “sugraužia” ne tik dantis, bet ir silantus, netgi plombas.

Šepetėlis su šereliais, panašus į tokį, kurį naudojame dabar, buvo išrastas 1498 metų birželio 26 dieną . Kinijoje.  Šereliai buvo pagaminti iš tvirtų iš šiurkščių šerno šerių, o rankena – iš bambuko arba kaulo. Šerno šeriai buvo naudojami iki 1938m., kuomet atsirado iš nailono pagaminti šereliai.

O pirmieji elektriniai dantų šepetėliai „Broxodent“ buvo pradėti gaminti Amerikoje  1960 metais.

Pacientai, kuriuos visada gąsdino odontologo grąžto leidžiamas garsas, galės atsipūsti – Londono mokslininkai pirmadienį pranešė apie naują išrastą begarsio gręžimo prietaisą.

Mokslininkai pranešė sukūrę prietaisą, kuris ne tik nuslopins grąžto garsą, bet leis pacientams klausytis jų pasirinktos muzikos.

Prietaisas turi mikrofoną ir mikroschemą, kuri išanalizuoja ateinančio garso bangą ir ją panaikina atvirkštine banga – nepageidaujamas garsas išnyksta.

Pacientas prie to įtaiso gali prisijungti savo MP3 grotuvą ir ausines, bet girdėti, ką savo gydytojas.

„Daugelis žmonių atidėlioja vizitą pas dantų gydytoją dėl tų nemalonių pojūčių, kuriuos sukelia grąžtas“, – sakė Londono King’s koledžo profesorius Brianas Millaras.

„Tačiau šis įtaisas gali padėti užmiršti grąžto baimę“, – sakė jis.

Dar viena patraukli šio įtaiso savybė yra ta, kad dantų gydytojams jo kaina bus lengvai prieinama, ir bet kuris MP3 grotuvą turintis pacientas galės juo naudotis, be jokių papildomų išlaidų.

Atradimą padarę King’s koledžo, Brunelio ir Londono Saut Banko universitetų mokslininkai ieško finansavimo tolesniam projekto vystymui.

„Dabar mums reikia investuotojo, kad galėtumėme toliau vystyti produktą, kad galėtumėme juo aprūpinti kuo daugiau odontologų kabinetų ir padėti žmonėms atsikratyti baimės juose lankytis“, – sakė Millaras.

• Dantų ligos yra paveldimos, todėl nelabai svarbu, kaip prižiūrėsi dantis.

Yra paveldimas tik polinkis sirgti dantų ir dantenų ligomis. Jeigu kasdien teisingai ir kruopščiai prižiūrėsite burnos ertmę, riziką susirgti dantų ligomis sumažinsite iki minimumo.

• Kuo stipriau šepetėliu valysi dantis, tuo jie bus baltesni.

Valymo stiprumas čia niekuo dėtas.Dantys bus baltesni, jeigu juos valysite bent 3 min. prieš miegą ir po pusryčių.

• Naudojant sodą bei druską galima sėkmingai pabalinti dantis.

Tai sena priemonė, kurią naudodavo rūkaliai. Kadangi soda ir druska turi abrazyvinių savybių, neblogai nušveičia tabako, kavos, arbatos nuosėdas nuo emalio paviršiaus, tačiau dantų nebalina.Tam tikslui yra gausus dantų pastų pasirinkimas.

• Danties skausmą galima sėkmingai numalšinti prie skaudamo danties prispaudus aspirino tabletę

Ne, tabletę reikia nuryti. Prispaudus prie danties, tabletė ištirpsta  seilėse ir jūs ją vistiek nuryjate.

• Dantų krapštukai gali padidinti tarpus tarp dantų.

Ne.Tarpai tarp dantų didėja dėl nykstančių kaulinių pertvarėlių, o tai gali sukelti įvairios  priežastys. Viena dažniausių – bloga burnos ertmės priežiūra. Dantų krapštukas skirtas išstumti iš tarpdančio įstrigusį maistą.

• Jei kraujuoja dantenos, valyti dantų negalima.

Priešingai, dantis reikia labai gerai nuvalyti minkštu šepetėliu, švelniai masažuojant dantenas, paskalauti burną antiseptiniu skalavimo skysčiu ir kreiptis į odontologą.

• Protinius dantis geriau ištraukti, nes jie dažnai sukelia problemų.

Sveikų, taisyklingai išdygusių protinių dantų rauti nereikia. Šalinami tik problemą keliantys protiniai dantys.

• Per karštas ir per šaltas maistas kenkia dantims.

Taip, išgėrus karštos kavos puodelį nereikėtų valgyti ledų, nes gali sutrūkinėti dantų  emalis.

• Dantų balinimas kenkia emaliui.

Tyrimais įrodyta, kad dantų balinimas, atliekamas prižiūrint odontologui, emaliui nekenkia.

• Nėštumo metu reikia vengti apsilankymų pas odontologus.

Nėštumo metu būtina apsilankyti odontologijos klinikoje pirmojo trimestro metu, o vėliau pagal  odontologo paskyrimą.

• Kuo kietesnis šepetėlis, tuo geriau nuvalo dantis.

Ne. Kietas šepetėlis nutrina ir subraižo emalį, todėl dantys tampa jautresni.Rekomenduojama dantis valyti minkštu šepetėliu 3-5  minutes vakare prieš miegą ir galima kiek trumpiau po pusryčių.

• Kuo brangesnė pasta, tuo geriau nuvalo dantis.

Ne. Dantų išvalymo kokybė priklauso nuo to , kaip sąžiningai ir kruopščiai jūs nuvalote visus penkis danties paviršius. Dantų pasta, o ypač jos kaina, čia atlieka  ne pagrindinį vaidmenį.